Tik staiga kažkas plunksnuotas
Griebia jį už nugaros.
Švysteli krevetė šluota,
Na, ir kad nusikvatos!

- Aš maniau, kad šičia šiukšlė.
Gintarėli, tu nepyk.
Ir buveinę mano kuklią
Tu, mielasis, aplankyk.

- Aš ne šiukšlė – gintariukas.
Nelaimingas, nes sergu.
Neskaidrus jau, lyg aprūkęs...
Pas Neptūną aš vykstu.

Siaubas, gintarėli, slėpkis!
Į namelį aš sprunku,
Nes išgliaudys tartum sėklą
Paukštis šis – baisiu snapu!

Ištraukos iš Mikės Lilikės
pasakos: „Kaip gintarėlis sveikatos ieškojo"