Šunys

[ErikaE]

Bugio charakteris labai sunkus,jis visad buvo agresivus,bet iki siol kazkaip susitvarkydavom,peraukledavom,bet dabar niekas neveikia,kad ir ka bandziau,o lupt jis yra gaves ne syki,dabar kai griebe,tai taip gavo,kad paciai pagailo,bet taip jau suregavau... skaniukus gauna visad is dukros ir pazaidzia,kai dukra zaisla meta,bet tik nemato jokios perspektyvos,tai pikciausias priesas,net nezinau ar toki suni perauklet imanoma.kolkas Bugi apgyvendinom pas uosvius,jie salia gyvena,tai Bugis pas juos daznai buna,kai paleidziu i lauka,buna visa diena namo negrista,ten jam patinka ir ji ten vyro tevas begalo myli ir suo ji labiau myli turbut nei mane. Na bus matyt,gal praeis kiek laiko,bendrausim lauke,gal pasikeis,ne,tai gyvens pas uosvius,o pas mus i svecius ateit gales

[Ausrele]

O toks sprendimas irgi geras - jei neišneina perauklėti, tada apgyvendini kitur. Tik saugoti mažylę reiks visuomet, kad ir lauke...

[ErikaE]

Lauke dukryte bugio nepagauna,pats bugis taip nepuola,jei ji prie jo neprieina,neatsitupia prie jo,tad tikiuosi viskas bus gerai.kitiems nepazystamiems atiduoti nenorim,vistik mums tai jis net labai mielas,geras suo,gaila kazkaip

[sailor]

[Ausrele]

[sailor]

Daug kas painioja griežtumą su žiaurumu, tačiau tai yra visiškai skirtingi dalykai. Griežtas ir tvirtas auklėjimas šuniui yra natūraliai priimtinas, nes gaujoje viršesni nariai elgiasi griežtai, parodydami vietą žemesniems hierarchijoje. Netgi kalės, auklėdamos paaugusius šunyčius, elgiasi tikrai griežtai (žmonės, pirmą kartą augindami kalę su šuniukais, neretai net išsigąsta - "kalė pradėjo skriausti šuniukus ", bet ji neskriaudžia, tik griežtai parodo, kaip elgtis negalima, kad šuniukai bežaisdami neperžengtų leistinų elgesio ribų, ir šuniukai greitai išmoksta tų ribų laikytis), taip kad griežtumas, auklėjant šunis, taikomas ten, kur reikia, tikrai nėra žiaurus elgesys su jais. Svarbu tai daryti be pykčio, tik neretai šitai žmonėms nelabai išeina, bet tai yra žmogiška .

[alinaaa]

Sveiki, pasirodysim kap per beveik metus pasikeitėm.

[sailor]

Gražuolė Aira . Medžioja?

[alinaaa]

Kol kas dar ne.

[Blondi]

Papasakosiu truputi apie savo Heliuką, o kita karta pasistengsiu ir nuotraukų įmesti iš kito pc
Kol buvau neštukė su dideliu pilvu šiek tiek apleidom dresūrą ir tik dabar po truputi bandom vėl tęsti (maždaug nuo antro Austėjos mėnesiadienio)... Bet vis dėl to nemažai mokame
Bandysiu vardinti komandas, kurias mokame ir gerai vykdome : atsiliepti į vardą (pasirodo ir tai komanda), "pas mane", "sėdėk", "gulk", "stop" (stovėjimo komanda), "greta", "gražiai" (taip pat tam tikro ėjimo komanda), "netemk", "būni čia", "palik", "negalima", "labas", "atgal", "i prieki", "aplink", "į vonią", "lipk", "valgyk" (be komandos nieko neima, kad ir kaip nori), "koja" ir "kita koja) (taip paeiliui iskelia dvi ar keturias, priklausomai kiek kartu kartosi "kita koja" - patogu maunant petnešas, prausiant kojas), "laisvai", "žemyn", "nelipk"...Gal dar būsiu kokias komandas praleidusi... Iš tikrųjų susitvarkome neblogai, klusnus geras, begalo draugiškas tas mano šuo Vykdo visas komandas, negaliu skustis, BET yra dar ties kuo daug daug dirbti... Prastokai kol kas su koncentracija (na be čia taip patapo per ta laiką kol buvau pilvota ir visai nedirbome, nes nėštumas buvo ne iš lengvųjų)... Tarkim eina stiprus dirgiklis (žmogus su šuniu), man reikia, kad šuo klusniai gulėtu ar sėdėtų su komanda ar eitų greta, nu jis vykdo, bet visas vizginasi (taip taip jam vizga ne tik uodega, ta tai iš viso atrodo tuoj nuluš) iš to džiaugsmo kaip nori pas tą šunį, žiūrį tik į tą dirgiklį, galiu duoti įvairias komnadas, jis visas įvykdys momentaliai, nedvejuojant, bet į mane net nežvilgtels... Tai dabar ir dirbame realiai tik ties koncentacija pagrinde... Kol kas dirbame patys, pavasarį, tikiuosi vėl imti dresuotojo pamokėles, kol kas nesigauna dėl lelės, negaliu jos palikti, o rimtai dirbti su dresuotoju ir vaiką žiūrėti - nelabai išeina (nes būnant lauke reik ištisai vežimą stumti, o tai kitaip atsibus ir valgyti norės)...
Moka labai gražiai laiptais lipti, gyvename 4 aukšte, nulipu iki sekančios aikšteles (jis dar viršui laukia), pasakau ateik, ateina iki manęs) ir sustoja, toliau nelipa, tik laukia mano leidimo eiti toliau... Per jokį slenkstį be leidimo neeina )

Manau dar bus įdomu kam šuns reakcija į vaiką... tai kai parsinešėm, žinokit džiaugėsi taip tarsi parnešėm naują žaisliuką... Nu buvau rimtai sunerimus kaip čia mums seksis... Bet jau po kelių dienų viskas ėmė stotis į vietas, suprato, kad ne žaislas čia, kad reikia šalia Austėjos būti itin atsargiu (jis šiaip nerangumo įsikunijimas, iki šiol visur kliūna - miške bėgdamas sugeba į medį trenktis, namie taip pat visur su galva kliūna), kad jos leliukiškas supynes, kai ji ten, reikia labai atsargiai neužkliūnant apeiti (o tai pykta mamka duos velnių), ir matosi, kad labai ją myli... Neša jai žaislus visus savo, apuosto, palaižo rankytes, kojytes, kai ji guli šalia manęs mūsų lovoj, prieina atsisėda šalia, o galvą padeda šalia jos ir sėdi taip ilgai kantriai... Austėja ji jau ne tik stebi, bet jam padėjus galvą šalia paima jo ausytę, pačiupinėja, pataso... Heliuko uodega tada atrodo tuoj nukris, bet susitvardo, jokio kito jam būdingo malimosi nebūna (kai kitų glostymu džiaugiasi tai malasi kaip koks vijurkas)...

Niu kol kas tiek apie mano Heliuką Tikiuosi jį dar kas nors prisimena