Paukstis.lt

Nerealiai smagus filmukas apie šeškų linksmybes

Bet kaip jiems smagu,kai tiek daug vaikuciu,o ir suniukas su kaciuku nenuobodziauja

Čia mūsų Sidarovičius

Smagu pažiūrėti į šeškučius, bet jei atsukus laiką aygal tikrai rimtai pasvarstyčiau ar laikyti ar ne... Kažkada labai norėjau, labai labai, bet taip išejo kad pas tuos žmones pas kuriuos buvau užsisaskius šeškiuka nesusilaukė planuotos vados, viskas aprimo. Tačiau prieš gerą pusmetį pažįstami išvyko į užsienį ir atidavė mums šeškėną, suaugusį, nesveikai išlepintą, kuriam buvo viskas galima. Teko paplušet ir daug kantrybės turėti kol išmokėm daryti reikalus į dėžutę bent sąlyginai (dar pasitaiko pakakoja prie durų ar salia dėžės ), kol atpratinom graužti užuolaidas (buvę šeiminikai sakė, kad laipo užuolaodom, tiksliau pasakė kai jau sutikom pasiimti ), kol išmokėm vadnens dubenėlio neišverst ir kitokiu škadų nedaryti.. Na, bent jau kol namie esam ir matom jį
Susiveikėm narveli, ten jis būna kai nieko nėra namie ir kai papūginas paleidžiamas. Šeip nežinau daug priežiūros jam reik, nors kastruotas bet man smirda jo kailiukas, maudau gal kas savaite su specialiu sampunu kuris kvapa nuima, o ir šeškutis nebutų jei supykęs dvokutį nepaleistų, tada jau riečia nosį . O šeip, na smagu paniurkyti, paminkyti tą žarnoką, bet protu nepasižymi (čia gal tik toks maniškis), ne šuniukas ir ne kačiukas. Į lauką išvedus eina kur nori, tikrai neina paskui ar šalia, jei kažkur nori nueiti reik arba nešti arba temti. Nupirkom pavadėlį toki kaip katinukam, tai šlngiokas vis isinerdavo, teko rimtesnio ieškoti, dabar nors silta tai daug jegu pasivaikščiojimams paliekam, namie taip nesiaučia. Na esmėj tai reik tikrai pagalvoti gerai norint toki žveriuka auginti

Smagūs tie šeškiukai, bet aš pirmenybę teikiu katinui .

Vat, manęs kažkaip šeškas emociškai netraukia. Nors šiemet stovyklaudami buvom sutikę labai protingą šeškutį. Šeimininkai jį buvo laisvai stovyklavietėj paleidę. Sakė, kad kasmet stovyklauja, jis laisvas būna ir visada sugrįžta, nuo stovyklos nenutolsta.

Na, mielas, gražus ir t.t., bet augint nenorėčiau. Man tas jo snukutis toks truputį be išraiškos, tie plėšrūs dantukai... taip ir įsivaizduoju kaip jie kokį sutvėrimą spurdantį spaudžia. Aišku ir kiti plėšrūnai turėtų kelt tokias asociacijas, bet kažkodėl nekelia, o šeškas kelia. Žodžiu, nesuprantu aš jų emocijų.

Iš snukučio tai tikrai nepasakysi ką jis nori ir kaip jaučiasi, žiūrim į uodegą, kai jau pasipučia reiškia eik šalin, arba "padovanosiu" bezduką , matosi kai dūkti nori, bėgioja išsižiojes, o jei ko nors nori tai tik akytės žiba. Jei būtų buvus galimybė tai jau geriau šunį pasiimt (na ben jau man), nes šeškutis nėra labai jau linkęs su žmogumi bendrauti, na nebent du juos laikyti, kad tarpusavyje jie duktūsi, bet jau tada dvigubai tiek reik priežiūros.. Turėjom ir susidūrimą su Rikiu, aišku, nemalonų, per šeškučio landumą ir lankstumą.. kažkaip sugebėjo prasirangyti pro kambario durų plyšį, išgirdau tik klyksmą atbėgu... gerai kad Rikis narvelį buvo, atsipirkom viena išplėšta uodegos plunksna.. (buvo Rikutis nukentėjes ir nuo žiurkių kai auginau, atskrido vargšas ant narvo žiurkių, nutūpė, o vienas puolė, tai koją perkando... Gerai kad ne per kauliuką, kiek ten tos kojytes.. tai po šio karto net rankos drebėt pradėjo...) Nesuprantu kaip jis ten šarangė varangė pro tą plyšiuką toks jau landumas, toks smalsumas, tik pradaryk kokia spintele, net nepastebėsi kaip jau jis ten bus, kiek kartu pasigedę buvom, o jis kai įlenda į spintele nepastebėtas, paskui ir tupi uždarytas

TEJA, o kodėl saviškį atidavėt?

Apie šeškus vienareikšmiškai galiu pasakyt, kad labai specifinis gyvūnas siauram žmonių ratui. Jei yra galvojama kartu laikyti ir papūgą - tai mirties nuosprendis jai. Gal ne po metų, gal po dviejų, bet galiausiai šeškas ras kaip ją nudobti. Tokie jau jie.