Tvenkinys

[Cunami]

[Jolli]

[Rimas]

[Cunami]

[Rimas]

[Cunami]

[Cunami]

Na va, radau tvenkinio temą . Man patiko, kad prie augintinių Tikrai, tai yra augintinis - antrus metus jį auginam...

DEKORATYVINIAI TVENKINIAI
Visose išsivysčiusiose šalyse šiuo metu yra labai didelis susidomėjimas ir pakilimas dekoratyviniais tvenkiniais, jų įranga ir apstatymo elementais. Skoningai ir gražiai įrengtas didelis ar mažas tvenkinys pritraukia kiekvieno žmogaus dėmesį, nes tai harmoningas gamtos derinys, kuris gali papuošti kiekvieno namo, įstaigos kiemelį ar parko skverą, taip suteikdamas tam žemės ploteliui ypatingą grožį..
Dar prieš mūsų erą japonai statė ir didžiavosi savo nuostabiais tvenkiniais ir savo išvestais KOI karpiais ir auksinėmis žuvelėmis.
Įranga ir inventorius iš principo yra tokie patys kaip ir paprastame gėlavandeniame akvariume, tik skiriasi jų dydžiai ir filtrų variklių galingumai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog įrengti tvenkinį nelabai sunku, tačiau taip nėra. Tvenkinys tampa svarbiausiu, aplinkos kurioje jis bus įrengtas, akcentu, todėl jis turi gerai įsilieti į jį supančią aplinką. Prieš pradedant įrenginėti tvenkinį, taip pat reikia gerai išstudijuoti vietos landšaftą ir viso vandens telkinio schemą. Reikia žinoti kur arčiausiai randasi vanduo tvenkinio pripildymui. Taip pat negalima užmiršti vandens nubėgimo ir pripylimo kanalų. Deramą dėmesį reikėtų atkreipti filtro pastatymui. Filtras turi būti užmaskuotas, kad jo nesimatytu, bet taip pat jis turi stovėti patogioje eksploatavimui vietoje. Taip pat didelį dėmesį reikėtų skirti elektrosaugai, kadangi aplink vanduo ir drėgmė.
Iš pagalbinių tvenkinių įrangos elementų galima paminėti pompas su fontanėliais ir specialias povandeninio apšvietimo lempas.
Tvenkiniai skirstomi į laikinus (kurie padaromi gana greitai, jie būna nedideli, dugnas jų klojamas polietilenine arba kaučiukine plėvele) ir ilgalaikius, kurie būna įvairiausių išmatavimų ir formų. Tokie tvenkiniai daromi ant stacionaraus, pagaminto iš cemento, akmenų ar kitų panašių medžiagų pagrindo. Paskutiniu metu naudojami ir plastikiniai dugnai, tačiau šių tvenkinių pagrindinis trūkumas yra tas, kad jie yra tam tikrų nekeičiamų formų.
Tvenkiniai daromi pagal kiekvieno kiemo ar vietovės išplanavimą, jie būna įvairiausių formų kurios daromos pagal vietovę. Labai paplitę tvenkiniai su dirbtinu upeliu ar kriokliu, vadinami su judančiu vandeniu. Labai didelį vaidmenį tvenkinyje vaidina augmenija, tiek pačiame vandenyje tiek ir aplink jį. Augalus reikėtų sodinti pagal tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, dalį vandens (1/3) turi dengti augalų lapai, kad pristabdytų dumblių augimą ir karštą vasarą suteiktų pavėsį žuvims. Augalai, kurių lapai auga po vandeniu, išskiria žuvims reikalingą deguonį.
Negalima pamiršti pagalbinių elementų, dekoracijų, kurie kartais tvenkiniui suteikia pagrindinį estetinį vaizdą - tai įvairios keraminės konstrukcijos, statulėlės, įvairiausių dydžių ir formų šviestuvai, liepteliai ir tilteliai ar paprasčiausi akmenys.
Kai kuriais atvejais, jeigu turima pakankamai vietos ir lėšų, galima padaryti visą vandens parką, kur tvenkiniai sujungti tarpusavyje matomais ir nematomais tuneliais. Juose žuvys juda nevaržomai. Tai labai įspūdingai atrodo, kada jos šeriamos vienoje ir toje pačioje vietoje, pietų metu iš visų kampų suplaukia į vieną vietą, su jomis galima artimai kontaktuoti, netgi paglostyti.
Mūsų šalyje tvenkiniuose galima laikyti įvairiausių mūsų krašto žuvų rūšių (aukšlės, raudės, lydekos ir t.t.) , bet šitos žuvys yra nespalvingos ir ne tokios jaukios kaip vakaruose laikomos auksinės žuvelės arba KOI karpiai. KOI žuvys, kaip ir tvenkiniai atkeliavo iš rytų šalių - iš Japonijos. Japonai yra šios industrijos verslo pradininkai. Jie labai didžiuojasi savo veisiamomis auksinėmis žuvelėmis ir KOI. Apie Koi žuvis yra sukurta labai daug legendų. Japonai sako, kad kuo KOI žuvis didesnė ir gyvybiškesnė tuo stipresnė, draugiškesnė ir turtingesnė šeima jį augina, žuvis - tai šeimos talismanas ir jų gerovės simbolis.

[Cunami]

Na o čia šiek tiek apie japonnų sodus, kuriuose derinama augalų, akmens ir vandens harmonija.
JAPONIŠKAS SODAS
Turtinga Japonijos, metų laikų įvairovė išugdė ypatingą meilę ir pagarbą gamtai, todėl Kinijos ir Japonijos sodai labai skiriasi nuo europietiškųjų. Japonų ir Kinų sodai turi savo formavimo filosofiją, kurios pagrindas – religija, menas bei žmogaus vieta gamtoje. Beveik visada sodas įjungiamas į jį supantį kraštovaizdį. Svarbiausio jo paskirtis – būti meditacijos, susikaupimo vieta. Suprantama, tokį sodą sukurti be galo sunku. Taip pat yra ir savitas japonų mąstymo bruožas, - tai miniatiūrizacija, kurios pagalba mažų matmenų daiktai, maža erdvė suvokiama kaip didelė, ko negalima pasakyti apie europiečių mąstymą.
Europietiškuose soduose aiškiai matyti žmogaus kūryba, o japoniškuose soduose peizažinės kompozicijos parodo natūralų gamtos grožį ir sukelia tam tikras nuotaikas. Japoniškų sodų peizažinės kompozicijos žavi besikeičiančiais vaizdais. Todėl juose įrengiama daug apžvalginių statinių: tiltelių, pavėsinių, arbatos namelių, pagodos ir kt., kurie nukreipia žvilgsnį reikiama kryptimi. Peizažinės kompozicijos dažniausiai asimetrinės. Japoniškame sode augalai, akmenys, vanduo, smėlis, samanos ir kt. svarbūs ne tik kaip jų dalis, bet ir kaip vidinių žmogaus išgyvenimų, problemų, siekių atspindys. Šie sodai išreiškia sodininko požiūrį į pasaulį, jo suvokimą. Japonai save suvokia kaip dalelę gamtos, dalelę visumos. Pagrindinė japonų sodo paslaptis – jo saikingumas. Santūrumas, taupumas ir sugebėjimas teisingai pasirinkti – tai būdinga visiems meniniams darbams. Trumpalaikiškumą japonai supriešina su ilgaamžiškumu: mažais tvenkinėliais ir tiltais, įvairiais akmeniniais (Toro) žibintais ir akmenimis su iškaltais užrašais, cukubajais, vasariniais nameliais, akmeninėmis ir bambukinėmis tvoromis, žolėje kyšančių plokščių netolygiai sudėtų akmenų takeliais (roji), bei gausybė vis žalių medžių ir krūmų.
Kurdami Japoniško stiliaus sodą, stengiamasi sukurti giedros ir ramybės nuotaiką. Kompozicinė sodo struktūra turi būti asimetrinė, dažniausiai trikampio formos, kurio ilgiausia dalis – priešais pastato fasadą. Sodo erdvė nuo išorinio pasaulio apribota sienomis, pastatais arba kitų sodų perimetrais. Formuojant sodą reikia žiūrėti, kad nė viena jos dalis nedominuotų, nes čia labai svarbi pusiausvyra. Taip pat būtina suvokti aplinką, žemės paviršiaus formas, augaliją. Japonai labai mėgsta natūralias, grubios formos sodo detales: apsamanojusius yrančius akmenis, masyvius šulinius, įvairias asimetriškos formos tarsi atsitiktinai išmėtytas senienas. Šio tipo sodai įkūnija geriausius aplinkinio kraštovaizdžio bruožus, juos pabrėžia ir sustiprina. Japoniškas sodas yra vientisas, natūralus ir nuolat kintantis. Vientisumas pasireiškia tuo, kad visi elementai dera tarpusavyje o visas sodas darniai susilieja su tuo, kas yra už jo ribų.
Japoniškas sodas yra namo tąsa; žmogus sodan gali patekti tiesiai iš kambario, tačiau sodo grožiu bei aromatais gali mėgautis ir būdamas namuose. Sodas turi būti įveistas taip, kad primintų sumažintą kraštovaizdį: peizažą su kalvomis, upėmis, tiltais, šventyklomis ir mažyčiais medžiais, susodintais pavieniui ar grupėmis.
J.S. yra skirti apmąstyti gamtos grožį, atsiriboti nuo išorinio pasaulio, susikaupti, sukurti aplinką medituoti. Skirtingai nei kraštovaizdžio sodai, pilni gamtos pasaulio spalvingumo, jos grožio perteikimo, japoniški sodai simboliškai įprasmina budistinį pasaulėvaizdį ir pagrindines šio mokymo idėjas. Iš sumaniai išdėstytų uolų, akmenų, smėlio, negausių augalų (samanos, bambukas, pušys) sukuriama erdvės iliuzija. Visi komponentai yra nedideli, jautriai parinktų spalvų, tonų, formų.
Sodo erdvė kontempliacijai iš arbatos ceremonijos namelio pusės sukomponuota taip, kad žvilgsnis, judėdamas iš kairės į dešinę, galėtų aprėpti pagrindinius kompozicijos elementus. Jie turi pabudinti sudėtingą suvokėjo emocinių išgyvenimų gamą, sukurti rimties, liūdesio, atsiribojimo nuo išorinio pasaulio aplinką,, padedančią žmogui išsilaisvinti iš žemiškų išgyvenimų ir kasdieniškos būties srauto. Čia nepaprastai svarbu asociatyvus mąstymas, sudėtingas simbolių, metaforų pasaulis. Iš kurios sodo vietos bepažvelgsime, visuomet lieka neregima, tačiau išmąstoma sodo dalis, kažkas besiplėtojančio, įprasminančio visų būties procesų nenumatomumą ir principinį neišsakomumą
Japoniški sodai yra kuriami iš natūralių, gamtoje rastų akmenų, samanų, žvyro ar smėlio, taip pat įvairių augalų, kurie nuolat yra formuojami.
Pagal pagrindinius kompozicijos principus ir funkcinę paskirtį susiformavo trijų tipų sodai:

* Sausojo peizažo - tai iš lakoniškų uolų, akmenų, atskirų krūmų ir medžių grupių kompozicijų, sode iš smėlio supilami kalnai ir kalvos, kurie apsodinami miniatiūriniais augalais. Iš akmenų, smėlio formuojami upeliai kriokliai, ežerai.
* Plokščiasis sodas. Jo reljefas lygus ir iš visų pusių akmenimis, smėliu ir smulkiais akmenukais apribotas plotelis, dažniausiai įrengiamas mažuose kiemuose prie vienuolynų, šventyklų arba sujungiamas su kitu sodu. Jo pagrindas – smėlis, kelios grupės akmenų, samanos, augantis bambukas ir pan. Smėlis suformuojamas specialiu grėbliu. Aplink akmenis, kurių tarpuose auga samanos, sugrėbstoma ratais. Toks sodas apjuosiamas siena, padaromas paaukštintas medinis takas su pastoge, kad ir blogu oru būtų galima apeiti sodą arba medituoti jame. Sugrėbstytas smėlis atrodo tarsi banguojanti jūra su uolų grupėmis.
* Arbatinis sodas kuriamas prie įėjimo į arbatos ceremonijos namelį ir yra pabrėžtinai puošnus. Tai lyg savotiškas parkas, po kurį galima vaikščioti. Arbatos namelyje yra ruošiamas arbatos ceremonijos ritualas, ikebanos popietės ir pan.

Japoniškuose soduose dominuoja visžaliai medeliai ir krūmai, kad būtų gražu ne tik vasarą, bet ir žiemą. Mėgstamiausias augalas yra pušis, kuri simbolizuoja ilgaamžiškumą,. Be spygliuočių mėgstami įvairūs klevai, bambukai. Iš žydinčių medžių yra populiarios vyšnios, slyvos. Iš krūmų - rododendrai, azalijos, kamelijos ir kt. Japonų sodo meistrai moka išauginti norimo aukščio ir formos augalus. Vėliau šie augalai tampa sodo dalimi, taip pat gali būti panaudoti kaip sodo akcentai. Japonų soduose augalų forma, dydis ir išdėstymas kruopščiai kontroliuojami, jie genimi ir formuojami kaip bonsai. Labai išaugę augalai pakeičiami mažesniais. Japoniško stiliaus soduose yra būdingi šie elementai: tvenkiniai, kriokliai, tilteliai, akmeniniai takeliai (roji), laipteliai bei žibintai, pagodos, paviljonai, rytietiškos skulptūros.

[Daina]

Oi, nuo tokių vaizdelių sutirpti galima, labai patinka man įvairūs tvenkiniai, o ypač Japoniški sodai... mmm... Tokiems dalykams išprotėjusi esu Cunami, Tavo tvenkinukas tikrai šaunus! Man iki tokio dar daug laukti... Niekaip neprieinam iki jo tvarkymo pabaigos, kaip pradėjom kasti, tai taip ir užšąlo darbai. O šiaip jau seniai kieme turiu "prūdą", kasėm dėl to, kad būtų lyg vandens rezervuaras, o dabar dar ir laukinės antys apsilanko.

[VoRasa]

Daina, tai gal ir jums iseitu saviski parodyti, nesvarbu jei ir nebaigtas, visos tvenkinio kurimo stadijos idomu. As tai dar tik svajoju apie toki, jau kai persikelsime gyventi i nama Lapese, tada jau rimtai pradesiu galvoti. O dabar labai naudinga si tema informacijai kaupti.