Galiu tik pritarti Sailor, kad Lietuvoj tikrai bėda su veislynais. Ypatingai tų populiaresnių veislių. Dar jei retesnę veislę pasirenki - tai yra tikimybė, kad gali rasti gerą veisėją, bet ir tai pasitaiko visko.
Daug ką apie veisėjus pasako ne tik auginamų kalių kiekis, veisimo dažnumas ir kt., bet ir jų pokalbis (kaip jis bevyktų - telefonu ar el. laiškai ar kitokiomis priemonėmis). Atsakingas veisėjas labai domisi, kaip auginsi šunį, kur laikysi, kokiomis sąlygomis, ką jis veiks pas tave namie ar lauke, kas su juo bendraus, kokiu tikslu šuo perkamas ir t.t. Nei vienas nenori, kad šuo tiesiog prie būdos būtų pririštas. Todėl jei tokių klausimų neišgirsti - tai jau turi sukelti nepasitikėjimą veisėju.
O kas dėl laukimo - tai taip ir gaunasi, kad norint įsigyti šunį iš gerų veisėjų, tenka laukti tiek, kiek gamta panorės. Pasitaiko, kad ne iš pirmo karto pasiseka kalytę sukergti. Tada tenka laukti kitos rujos. Man asmeniškai teko laukti trečio karto. O tai gavosi nei daug nei mažai - 1,5 metų vien laukimo praėjus, kaip aš juokdamasi sakiau, "patikrą" - aš turėjau atsakyti į tiek klausimų apie viską... Tokio klausimyno nesitikėjau gauti...
Ir paskum sulaukiau jų (veisėjų) vizito Lietuvoj - atvažiavo pasisvečiuoti pas mus ir pasidžiaugti, kaip jų veisimo šuniukas auga. Žinoma, tokias keliones organizuoja tikrai ne kiekvienas veisėjas, tačiau kiti prašo nuolat siųsti nuotraukas, pasakojimus ir kt.
Aš irgi paklausinėsiu aplinkinių šunininkų, kokį patikimesnį veislyną gali rekomenduoti. Bet pažadėti nieko negaliu, nes kiek matau, kas aplink mane įsigijo vokietukus, tai aš niekam nerekomenduočiau iš tų žmonių pirkti...