Paukstis.lt

Zitlali,labai užjaučiu

vajee,labai,labai uzjauciu laikykites!

Zitlali, nuoširdžiai jus užjaučiu dėl Rio Stiprybės jums ir pritariu Gabusiai, kad tikrai nesi kalta dėl jo mirties, nes nuo tokių nelaimių nesame apsaugoti nei vienas iš mūsų..

Zitlali labai,labai uzjauciu ,

Labai labai uzjauciu Zitlali Laikykites!

Bet jeigu paklausysit patarimo ir isigysit kita seimos drauga, labai labai patario neimkit vos keliu menesiu jauniklio! Mano nuomone sparnai cia visai nekuo deti, be to tokiam mazyliui kuris dar skrist nemoka kirpti sparnus irgi yra pakankamai blogai, nes matomai jis niekad neismoktu normaliai skraidyt ir tai galetu kazkada vistiek blogai baigtis.
Tiesiog pikta man ant tu veiseju kurie parduda dar neismaitintu nemokanciu skraidyt normaliai mazyliu-cia gi yra kudikelis visishkas Aisku kad jis dar neismokes laviruoti ir tikrai cia ne tavo kalte, tiesiog matyt jam reikejo truputi saugesnes aplinkos, bet nezinojai nei tu nei jis.. taip jau nutiko, toks jo likimas, ir jusu sheimos, nes niekas nevyksta shaip sau, matyt sitas ivykis prives prie kazko kito gyvenime kas turejo but ar ka dar sutiksit. Pasistenk pergyvent sita smugi ir nekaltinit saves, nors tai sunku, suprantu...
Gal Gabusia ar Papooga paskytu koks paukstelis jau pilnai savarankiskas- t.y. apie 6 men. amziaus, ar kiek as tiksliai nezinau.
Mano Emulis su pakirptais sparnais irgi karta skrido nuo medzio,apskrido per lauka ir trenkesi i plytine pastato siena su didele jega, iki siol dekoju Dievui kad isgyveno ir be rimtesniu pasekmiu...

Na va, Vikutė parašė tai, ką seniai norėjau parašyti, bet vis nedrįsau, kad nesukelčiau nereikalingų emocijų ir nuoskaudų. Nepirkit per jaunų paukščiukų, per daug didelė rizika ir didelė liūdnos baigties tikimybė. Jau kai Zitlali tokį pūkuotuką įsigijo, taip liūdna ir pikta ant širdies paliko. Zitlali čia niekuo dėta, jai tokį pasiūlė ir dar pasakė, kad visi tokius perka, ji ir įsigijo. Visi paprastai šunų temose karštai diskutuoja apie veisėjus ir daugintojus. Tai va tie, kurie nesavarankiškus papūgų jauniklius pardavinėja, man yra patys tikriausi daugintojai, papūgas dauginantys dėl greitų pinigų, visiškai neprisiimantys jokios atsakomybės už tuos išperintus paukščiukus ir jų tolesnį likimą. Jau nekalbant apie tai, kad tokių paukščiukų gaila (net jei jie ir išgyvena, dažnai turi silpną imunitetą, gali turėti elgsenos problemų ir t.t.), tai dar kaip nukenčia ir žmonės, tokius paukščiukus įsigiję.

Zitlali, nesigraužk labai, tavo kaltės čia nėra, realybė tokia, kad su per jaunais parduodamais papūgiukais tikrai daug visko gali nutikti. Kai rinksiesi kitą paukštį, neskubėk, pasiieškok visiškai savarankiško, būtų gerai, kad turėtum galimybę jį apžiūrėti, pastebėti, su juo susipažinti prieš pirkdama. Tik neatsisakyk savo svajonės dėl nesėkmės.

As nepykstu, pati ta suprantu, jau kai atveze pamaciau, kad smarkiai per mazas. As apie tai ir vyrui sakiau, kad per maza uzsisake, bet sako visur taip cia, nežinau... Ne del to skrydzio, bet del savarankiskumo. Palyginus mano mamos mazyli, kuris jau ne mazylis, o karvute ir maniski, didelis skirtumas... anas jau savarankiskai valge, nereikejo drebet ar sotus ar ne, ir skraide, toks mesingas su grazia placia krutine, o maniski pati turejau mokinti vietoje jo mamos ir visada toks apyliesis buvo, nepaisant, kad tikrai stengiausi maitinti teisingai ir sociai... gal nuo patirto streso, gal, kad per anksti atskirtas... Manau jauniklius ilgiau gal reikia palaikyti su tevais, nes Rio visiskai nuo manes priklause, net ant laktos sedeti pati ismokinau, kaip vaika. Aisku, jau mokejo ant peties ateiti, pasikviesti, zaidimus turejom su masinyte ir garsu atkartojimais, gudrutis buvo ir prie manes vis glausdavosi. Gaila tik, kad tie pauksciai toki dideli stresa skraidinami patiria, Rio paimtas mazutis urzge kol i namus vezem, nuo streso. O dideliu cia jau tik tie kurie is 'antru ranku' ir dazniausiai problematiski... arba 8-10 menesiu kur dabar yra tie ariukai... apgrauztom plunksnom tokie... bet nebeapsiimciau toki maza augint... man jau butu pernelyg baisu.

Kokia nelaimė Užjaučiu Zitlali Perskaičius, vėl visi prisiminimai sukilo, ašarų pilnos akys... Žinau, kaip tai yra skaudu, kaip ir Gabusia minėjo, visai neseniai(metai dar nepraėjo)praradau savo mažylį senegaliuką(kurį auginau nuo vieno mėn. amžiaus) taip staigiai, kad net suprast nespėjau, labai labai buvo sunku, taip pat rašiau, kad viskas- daugiau jokių plunksnuočių, bet vistik paklausiau forumiečių patarimo ir pradėjau ieškoti naujo draugo Tai išties padeda užsimiršti, o kai į namus atkeliauja taip lauktas plunksniukas, tai ir nėr kada prisiminti ir lyginti, žinoma aš pasirinkau visiškai kitą papūgų rūšį, nenorėjau senegaliuko vėl, tik dėl to, kad bijojau, jog visad lyginčiau ir prisiminčiau Kivį Skausmas ir kaltės jausmas, atsiradus naujam papugiukui, labai greitai atslūgo ir liko tik nepakartojami, nuostabūs, šilti prisiminimai Nežinau, kiek dar kentėčiau ir graužčiausi, jei ne Gokas Ir išties pradėjau tikėti lemtimi...Iš pat mažumės svajojau apie amazones, bet lėšos neleido įsigyti tokios brangios papūgos, tad auginau banguotukus, kakarikį, kramerį, senegalą, visi jie neilgai užsilaikydavo Kol galiausiai įsigijau amazones, dabar tikiu, kad man tiesiog buvo taip lemta, jei mano senegaliukas būtų gyvas ir gyventų ilgai su manimi, tikrai nebūčiau įsigyjusi amazonių ir gal taip ir niekad nebūtų išsipyldžiusi mano svajonė,auginti būtent šitas papūgas Manau, dabar tau, Zitlali, reiktų vėl iš naujo pradėti ieškoti papugiuko ir pamatysi, kaip greitai skausmas virs gerais prisiminimais Laikykis

Labai užjaučiu...

Zitali, labai labai užjaučiu Po tokių nuoširdžių Gabusios žodžių nebėra ką ir pridurti.Aš irgi siūlyčiau paklausyti kitų forumiečių ir įsigyti naują plunksnuotį. Tada taip žaizdos nedraskys ir likęs tuščias narvelis, ir žaislai. Įgyvendink savo svajonę iš naujo.