Senegalinė ilgasparnė papūga - Poicephalus senegalus

[DoDo]

Bet jau ne pirmas pavasaris, bet anksčiau tas morčiavimas buvo daug silpnesnis, aišku, matėsi, kad kai akis pabalina, jau ir krūtine ima pūsti mažylis, ir drąsos daugiau rodo. Bet dabar kai pramušė, tai pramušė.

Bijau, kad pajutęs savo galią ir valdžią, į numerio 2 poziciją jau taip lengvai nebesugrįš.

Svarbiausia, kad neišmąstau jokio būdo, kaip jį nors kiek ant žemės nuleisti, tą erelį. Nes kai toks laukinukas, visą gyvenimą viskas jam leidžiama ir jokių taisyklių negali įdiegti, kaip tik, tik džiaugiesi, kad paukštis nealpsta iš baimės, o jei dar kokią bravūrą parodo, tai išvis valio.

Kažkada sakėm, kai mažylis kokį nors svečia iš namų išgins, bus mums amžiaus šventė, bet dabar jau tuos žodžius reikėtų atsiimti... Na, žmonių negainioja, bet dičkis jau išgintas iš savo valdų ir sostas nugriautas.

Bet kaip disciplinuoti baikštų paukštį? Jau net apie sparnų pakirpimą galvojau, bet nerealu tokiam laukiniui. Na pirmiausia visos aukštesnės tupėjimo vietos bus išardytos ir gal narvo režimą reikės įvesti, tokiu būdu "pakirpti" sparnus.

[sailor]

[DoDo]

Sutinku, kad narvas ne blogis, bet didžiausia problema, kai reikia kur nors išvažiuoti nors ir trumpam, nes niekas svetimas jų narvuose negali prižiūrėti, mažylis ims blaškytis, o dičkis ramiausiai išlips lauk ir eis savais keliais.

Nebent būtų narvų su iš lauko keičiamais indeliais, bet niekad rimčiau nesidomėjau, ar tokių būna.

Būtent dėl tokios priežiūros tas laisvas gyvenimas ir buvo toks patogus, o dabar reikės viską permąstyti iš naujo.

[Neziniukas]

Musu narvas turi dureles vandeniui ir maistui is lauko. Taip kad tikrai buna tokiu narvu.Nuo pilnos anarchijos namie tikriausia tik narvas ir gelbetu as dar kartais tapke pagrasinu turim toki bauba. Bet Brukne vakar irgi bande tupt ant sienu ko ziema nedare, pavasaris nieko nepadarysi.

[DoDo]

O tas narvas toks, kaip Kikoje būna, ar koks ypatingesnis? Nenugraužia tų indelių pritvirtinimo?

Pas mus šiuo metu sąlyginė taika. Mažylis pasėdėjo porą dienų atskirame kambaryje ir jam turbūt tai buvo didelis stresas. Išleistas negali atsidžiaugti savo įprastomis vietelėmis (čia pietų miego, čia nakties miego, čia plunksnų tvarkymosi, čia maisto), kad visi morčiavimai nebe galvoje. Laipioja, burbuliuoja kažką sau smagiai, nepatikėtum, kad tas pats paukštis, kuris bandė savo "sugyventinį" užmušt prieš kelias dienas.
Ar ilgam ta taika, net neįsivaizduoju. Per šią savaitę supratau, kad nieko neišmanau apie senegalus.

[Neziniukas]

Oho kokie kontrastai. Auklejimas duoda naudos.
Musu narvas didelis daugiau skirtas Aroms ir nugrauzt jame nieko neimanoma, viskas viduje is metalo.Bet uz tai viduje galima karstytis ir visai reiksti protestus pries zmones kurie pazeidineja laisvu pauksciu teises.
Buvo rasoma kad Senagalai blogai jauciasi dideliam narve, kadangi nebuvo kitokio tik didelis todel sakyciau nera ir to streso visi laimingi.

[DoDo]

Aaa, jei narvas aroms, tai tada aišku, kad senegalą irgi atlaikys.

O Bruknė nesusitaiko su narvo režimu be protestų?
Aš pradėjau papūginus pratinti, tai dabar namuose du grafai montekristai. Dičkis tai kaip koks šaltkalvis remontininkas - atsigula ant nugaros ir platina vis įžiūrimą plyšelį narvo apačioje. O mažylis tai bando prasikasti pro apačią, įremia snapą į kampą ir kapliuoja koja. Bet šitą įprotį jau nuo pat pradžių turėjo, tik nupirktas ir vežamas namo visą kelią kasėsi lauk iš dėžutės.

Bet dideliame narve jie negalėjo gyvent net kai dar sugyveno tarpusavy gerai, sėdėdavo sustingę ant šakos ir net lesti nelipdavo žemyn. O du nedideli narvai, tai pats tas.

[juurate]

Na ir istorijos pas jus. Narvas ne blogis, nors pas mus jis tik miegojimui ir poilsiui.Nebijokit streso, jis greit praeina, jei nėra kitokios išeities. Drausminimui tinka purkštuvas, rankšluostis ant mano galvos (mūsų atveju), drugelių gaudyklė ant koto. Nepalikčiau vienų laisvėje, jei išeinate. Senegalas gali būti labai agresyvus, nors ką tik meilų katinėlį vaizdavo. Deja, mums teko papūgas laikyti atskirai, kai radome pyrrurą sužalota kojyte, nors keletą metų draugiškai sugyveno.Dabar meilinasi pro langą, įlindęs į narvą, prašosi įleisti drauges. Bet tik suleisk, iš karto karas. Nerizikuokit paukščių sveikata. Keiskit Mažylį į panelę.Kažkodėl jaučiu, kad lengviau būtų atsisveikinti su Mažyliu. Gerai jau nebebus. Mūsų Apolinaras gyvena tokiame narve, indeliai keičiami iš lauko pusės, kenčia tik medinės dalys.

[Neziniukas]

Musu narvas toks pats.
Apacioje pas mus zaidimu aikstele su zaislais ir treniruociu sale su kamuoliu. Virsuje maistas ir miegas.
Kas liecia protestus tai taip buna.
Populiariausias budas grauzti grotas bet ne tam kad jas atidaryti o paerzinti blogus seimininkus kurie laiko uzdare vargsa pauksteli.

[DoDo]

Nu jo, čia jau ne narvai, o karališki apartamentai... O kur pirkot ir kiek kainavo?

Taip, man jau aišku, kad be priežiūros vieni jau neliks.

Šiaip požymiai labai aiškūs, pabala akys, užeina lyg transas, mažylis labiau išdrąsėja. Anksčiau irgi būdavo tokių užtemimų, bet daug silpnesnių. Meiliai kedendavo dičkiui plunksneles arba pūsdavo krūtinę ir bandydavo jį provokuoti, bet labai vaikiškai.

O visą kitą laiką, dabar irgi - santarvė ir įprasta ramybė. Tik tiek kad dičkis nėra visai nusiraminęs, dažniau gręžiojasi pro petį, kai anksčiau buvo pripratęs, kad kur tik eina, jūros marios skiriasi prieš jį...

Tikra tiesa, jei reikėtų vieno atsisakyti, iškeliautų mažylis, bet sunku būtų ir su juo atsisveikinti, šiaip labai švelnaus būdo paukštelis, neįprastai senegalui (kad ir kaip juokingai tai skambėtų ).

Tas kasdieninis laikymas tai ne problema, o problema, kaip juos reikės palikti, nes tenka dažnai jiems vieniems pagyventi dieną ar kelias dienas, va čia tai ir suku galvą, nes sprendimo reikia greito. Žinoma, tokie narvai tiktų puikiai, nes bet kas galėtų pakeisti jiems vandenį ir lesalus, reikės pradėti dairytis.
Gaila tik, kad neįmanoma vieno narve laikyti, o kito laisvėje, nes jei vienas tupi narve, kitas būtinai eis jo medžioti.