Žiema žiemužė... Globojam plunksnius

[kukushka]

Zylių armija, fotografuota per langą, tai nelabai kokybiškai

[Enė]

[sailor]

[kukushka]

[kukushka]

[Cunami]

As del lesykleles. Arteja saltos dienos, nieko padoraus "Senukuose" neradau, teks patiems lesyklele pasidaryti. Gal turite ideju ar geru pavyzdziu? Pasidalinkit patirtimi

As radau toki straipsni:

Paukščiai laukia pagalbos

Pavasaris netikėtai pavirto į šaltą žiemą. Norite padėti žvėreliams ir paukšteliams, tik nežinote kaip? Tada jums tikrai pravers Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojų patarimai.
Pirmiausia reikia atsiminti vieną nerašytą taisyklę: jei jau įrengei lesyklą, tai paukščius būtina lesinti kasdien, ir ypač paspaudus šaltukui.
Lesyklos gali būti įvairiausios. Paprasčiausia ir populiariausia – mažo namelio ar dėžutės pavidalo, su stogeliu nuo sniego, lietaus ir šlapdribos. Tokias lesyklas dažnai lanko varnos, kėkštai ar balandžiai, bet jie nuveja mažesniuosius sparnuočius. Nenorint, kad šie paukščiai lankytųsi, o lesalas atitektų smulkesniems sparnuočiams, lesyklų šonus reikia apkalti plonomis medinėmis lentelėmis ir palikti tarp jų 4,5–5 cm tarpus. Pro juos lengvai pralenda zylės, geniai, bukučiai.
Naminiams žvirbliams ar karklažvirbliams galima padaryti nedideles pakabinamas dėžutes, panaudoti tuščius pieno pakelius, plastmasinį indą nuo vandens su šone prapjautomis sienelėmis.
Gana patogios yra automatinės lesyklos. Tai žemyn kakleliu pritvirtintas butelis, kuris pripildomas biraus lesalo. Bet tokios lesyklos neretai išgąsdina sparnuočius. Kad taip neatsitiktų, butelį patartina apklijuoti samanomis, kerpėmis, medžių žieve.
Geriausia lesyklą pakabinti palangėje prie orlaidės, nes ne tik patogu paberti lesalo, bet ir stebėti paukščius.
Nesvarbu, kokia lesykla įrengta, bet ji turi būti užuovėjoje, nes žiemą dauguma sparnuočių vengia vėjo. Tačiau ne visi paukščiai atskrenda į lesyklas. Nepamatysime dagilių, žaliukių. Jiems geriausia ant sniego pamesti kokį faneros gabalą ir ant jo pabarstyti lesalo.
Paukščių lesalas neturi būti sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs. Geriausias maistas žiemojantiems vabzdžialesiams – nesūdyti lašiniai ar taukai. Šį lesalą mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai – dažniausi lesyklų lankytojai. Be to, lašiniai ar taukai šaltyje negenda. Zylės, geniai ir strazdai mielai lesa duonos trupinius, varškę, išlukštena saulėgrąžų sėklas. Dar tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
Per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi, nes išlieka minkšti ir juos noriai lesa zylės, geniai, bukučiai. Smilginiai ir juodieji strazdai, iš Šiaurės kraštų atkeliavę svirbeliai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan.
Kuo įvairesnio maisto bus lesyklose, tuo daugiau sparnuočių rūšių lankysis. Tačiau reikia nepamiršti ir kurapkų, ir atvirose vandens properšose žiemojančių gulbių, ančių. Kurapkos, šalčio vejamos, dažnai glaudžiasi prie vienkiemių, todėl ir lesyklas joms įrengti reikia pakrūmėse, palaukėse, prie sodų. Kurapkoms iš eglišakių statomos pašiūrės, tik šiaurinė ir vakarų sienelė daroma storesnė, nes žiemą pas mus dažniausiai pučia šiaurės ir vakarų vėjai. Lesalui beriami grūdai, įvairios javų atliekos, pelai, tinka ir duonos trupiniai, kruopos. Kartu su lesalu būtina paberti ir smėlio, smulkaus žvyro.

Ir dar neblogas straipsnis: http://www.zaliejituristai.lt/index.php?&page=17&id=190 (ten daug naudingu paveiksliuku)

[Enė]

[Cunami]

[kukushka]

Jetau jetau, dar dreba rankos iš jaudulio, pagaliau į kadrą pakliuvo gražuolis baikštuolis kėkštas
Šiandien ryte pabudau nuo šuns inkštimo, o tada keisto garso lauke, galviju, kas čia ką kala ir triukšmauja??? Kaimynas koks gal susipainiojo savo aruose ir pas mus užklydo? Atsikėliau - žvilgt pro langą, ogi kėkštas kala sau į stalą, ant kurio paukščiams puotą paruošėm, kol lesyklėlės nesusimeistravom Aišku, jis tik man sujudėjus, nuskrido.
Pasivaikščiojom su šunim, įsitaisiau prie lango, labai ilgai nė vieno paukščio nesimatė, net įkyriųjų zylių, matyt pas kaimyną lašinius uoliai naikino Nusivaliau stiklą, išgėriau kavos, nuėjau nuo lango, įsitaisė vyras, žodžiu ilgai ir nuobodžiai, galiausiai, galvoju, nors zyles pafotografuosiu, įsitaisiau vėl, zylių priskridę, lėtai nusistačiau fotiką, pyškinu, tik žiūriu, visos zylės pliurpt vienu metu nuskrido, ogi ponas kėkštas atskrido į mūsų kiemą. Ir netikėtai - purpt ant stalo. Kol pietavo, nė vienos zylės neprileido. Rankos iš jaudulio taip drebėjo, nejudėjau, nekvėpavau, kad tik nenuskristų, padariau porą kadrų, ir še tau, kiaulystės dėsnis - "card full"

Kol pratryniau zylutes, kėkštas dingo. Va, ką pavyko pagauti:
(bet jau koks įtarus, atsargus, viena akim žiūro, ką skanaus nugriebt, kita akim stebi viską)




Ypač nuostabiai spalvos atsiskleidžia, kai jis skraido, sparnais ištiestai, daugiau tos mėlynos spalvos matosi, pasakingai atrodo, na, bet tokį pagauti dar man toli.

Na, ir zyliukės:

[kukushka]

Ir dar viena nelabai kokybiška zylučių nuotrauka, skrydyje

Jos man taip primena mano viktorus, ir sudėjimu, ir žandukais, tik stambesnės už ryžinukus, ir truputuką "šustresnės", labai greitos ir vikrios