Paukstis.lt

Žodžiu tyla ta vakar tęsėsi neilgai, vos tik nurimo mūsų budrumas, Varna vėl buvo užpulta
Taip ir liko narve iki pat laiko miegot. Šiandien ryte kaip niekur nieko, matysim, kas darysis, kai grįšiu iš darbo. Nu ot, bestija.
Gal dar gali būti pavydas. Nes brolis Varną labai niurkė, o kadangi žmonių pulti kaip ir nelabai galima, (o ir truputį baisu) ant Varnos atsigrojo? Nu nejaugi iki tiek susigalvotų? Negaliu aš jos amžinai narve laikyt. Liūūdna

Tai paleiskit paskraidyt. Tik atsargiai, kad nieko nesužeistų.

Labai gali būti pavydo apraiška, svarbiausiai neskatinti niekaip, nekikenti, nesijuokti ir net gal nešaukti - bėgti (na kad nebūtų būdas į save dėmesį patraukti) ir kaip reikiant atmušti norą tokį elgesį kartoti, nes kiekvieną kartą ji bus vis miklesnė, o paskui ir ant žmonių gali pereiti

Nu ne, man visai nejuokinga, kai mano seną šunį skriaudžia
Šiandien kol kas ramiau.
Mano veiksmai, kai įkanda šuniui - pakišu ranką, nešu į narvą ir sakau "įžnybei, skauda", uždarau ir palieku. Ir atsisėdu nugara į narvą, visiškas ignoravimas, kol po kokių 5-10 min prisimena slaptažodį. Daugiau net nesugalvoju, ką galėčiau padaryt

Tikiu kad nelinskma, bet žinai kaip tie pilkiai, turi tokių slaptų galių, matai, kad labai blogai daro, na labai negerai, o ant veido visvien kažkokia keistai patenkinta išraiška
Šiaip labai nemalonus tas jų puolimas, tikėkimės tai tik laikini nesklandumai Gerai, kad lengvai lipa ant rankos tokiu metu, nes būna, kad dar įsiaudrinęs paukštis tai kerta dar...

Lipa lipa. Jei per daug supykstu, tai neša mieles, bet pasivaikius ir užspietus kur nors vis tiek sakau griežtai "lipk" ir lipa ant rankos. Ir tupi, kol iki narvo nunešu. Šitą kažkaip išsiugdėm. Nu gerai, tk manęs taip klauso, vyras, kai manęs nebūna, ir po pusvalandį ją pasivaiko
Ir be to, laikausi nuomonės, kad jei kada reiktų pas veterinarą, tai turėsiu ją nulaikyt. Ta proga paniurkau ją - pakilnoju sparnus, palaikau ranką ant sparnų/po sparnais ilgesnį laiką, žodždiu visaip iščiupinėju, kad jei prireiktų, nepasirodytų neįprasta. Rankų visai nesibaido
Ir jau beveik nesipiktina, kai nagus karpau apvertus ant nugaros, aišku žirkles gaudo, ir kai raustelna paleidžiu pailsėt. Keisčiausia, kad niekur ji neskrenda, įsitaiso ant peties, pasitaiso plunksnas, papasakoja ką nors, ir galima tęsti procedūras

Varna šiandien pamiršta Tikrai pavydo priepuolis buvo.

oi kokia Miglė..na bet slaptažodis geras...

Miglė kieta, su mano teroristu galėtų gerą kompaniją sudaryti. Mano Kikis vis dar atakuoja mane kai užsimano pasiusti ir mane paerzinti. Jau matau, kad ne supykęs kerta kur nors ar per galvą nagais užtvoja, bet tiesiog tyčiojasi iš manęs. Vakar žaidėme, buvo geras, tai iš to gerumo "grybžtelėjo" man į ausį iki kraujo, paskui į žandą, į pirštą. Ir vis tipo "švelniai žaidžia", nes po to klykdamas nuskrenda ir iš jo veido jau matau pasalūnišką ir šelmišką žvilgsnį naujai atakai. Šį vakarą grįžusi iš darbo paleidau, tai toks gerutis buvo, atėjo ant rankos, lipo-nulipo ir vėl lipo. Tupėjoooo ir staiga įgnybė į ranką(tarp nykščio ir smiliaus). Aš suklikau, nes buvo netikėtai ir skaudžiai. Tada ramiu griežtu balsu pasakiau; negalima, fu, negalima kąsti. O jis nuskrido į narvą ir ten atsistojęs suklykė ir pasakė storu balsu: negalima, fu. Ir vėl - klykteli kaip aš ir sako: Kiki, fu, negalima. Nu ir varė gal kokį pusvalandį. Jis tik man vienai taip daro. O sūnų pamatęs - lydosi (duoda bučkį, gulasi ant nugaros kasinėjimui, kinkuoja galva (tipo-šoka). Gal čia ne Kikis ir Kikė???