Re: Prijaukinimas
Parašytas: 2014.10.24 10:39
Gerai, kad paaiškėjo tikroji priežastis kandžiojimosi. Taigi, žakutis nepasitiki vyrukais. Ir tą pasitikėjimą reikia susigrąžinti. Tai įmanoma, bet užtruks.
Pas mane panaši situacija buvo su Kevinu - jis nemėgo vaikų. Tiesą sakant, ir dabar didelės meilės jiems nereiškia, bet - bent jau nesikandžioja. Nes kai parsivežiau jį namo - jis vis bandydavo įkąsti kuriam nors vaikui. Nesivaikydavo, nepuldinėdavo, bet jei jie tiesdavo rankytes į jį - jis iš karto snapu "kapt". Iš pradžių galvojau, kad jis taip tik tikrina pirštelius, o kai tie piršteliai tokie mažyliukai, gaunasi skausmingas tas patikrinimas. Bet paskui pradėjau daryti taip - užkeldavau ant rankos vyresnei dukrai žakutį ir neleisdavau jam net pabandyti grybštelti (tiesiog, pirštais suimdavau snapą arba pakišdavau ranką greitai po juo, kad bandymas būtų nesėkmingas). Dabar tie pasisėdėjimai ant rankos jau ilgesni (nes iš pradžių tik uždėjus ant rankos, jis bandydavo įkąsti), bet vis tiek be priežiūros aš jo nepaleidžiu su vaikais. Tai gali pabandyti panašią strategiją taikyti - kai pas tave svečiuojasi kokia dama ir matai, kad ją žakutis prisileidžia, tada ji gali trumpam užkelti žakutį ant tavo rankos ir vėl nukelti. Jei žakutis bent užlipa ant tavo rankos - jį reiktų girti ir skanėstą duoti, t.y. apdovanoti. Tiesa, nebūtinai ant tavo rankos jam sėdint, t.y. procesas maždaug taip galėtų atrodyti: žakutis trumpam užkeliamas pas tave, nulipa atgal pas patikimą asmenį, patikimas asmuo duoda skanėstą. Jei tokia strategija pasiteisins - tada skanėstą reiktų duoti tik tuomet, kai žakutis sėdės ant tavo rankos. Tada galima ilginti žakučio sėdėjimo anta tavo rankos laiką. Na, ir matysi, ar kas pasikeitė į gerąją pusę, ir galiausiai reiks pačiam bandyti jį paimti ant rankos, t.y. ne kad kažkas užkeltų, o kad pats užliptų.
Laiko užtruks visa tai - bent jau aš galėjau pasidžiaugti tokiais mažais, mano nuomone, rezultatais tik po pusės metų. Ir kodėl sakau, kad mažais - todėl, kad man Kevinas leidžiasi daryti viską...
Pas mane panaši situacija buvo su Kevinu - jis nemėgo vaikų. Tiesą sakant, ir dabar didelės meilės jiems nereiškia, bet - bent jau nesikandžioja. Nes kai parsivežiau jį namo - jis vis bandydavo įkąsti kuriam nors vaikui. Nesivaikydavo, nepuldinėdavo, bet jei jie tiesdavo rankytes į jį - jis iš karto snapu "kapt". Iš pradžių galvojau, kad jis taip tik tikrina pirštelius, o kai tie piršteliai tokie mažyliukai, gaunasi skausmingas tas patikrinimas. Bet paskui pradėjau daryti taip - užkeldavau ant rankos vyresnei dukrai žakutį ir neleisdavau jam net pabandyti grybštelti (tiesiog, pirštais suimdavau snapą arba pakišdavau ranką greitai po juo, kad bandymas būtų nesėkmingas). Dabar tie pasisėdėjimai ant rankos jau ilgesni (nes iš pradžių tik uždėjus ant rankos, jis bandydavo įkąsti), bet vis tiek be priežiūros aš jo nepaleidžiu su vaikais. Tai gali pabandyti panašią strategiją taikyti - kai pas tave svečiuojasi kokia dama ir matai, kad ją žakutis prisileidžia, tada ji gali trumpam užkelti žakutį ant tavo rankos ir vėl nukelti. Jei žakutis bent užlipa ant tavo rankos - jį reiktų girti ir skanėstą duoti, t.y. apdovanoti. Tiesa, nebūtinai ant tavo rankos jam sėdint, t.y. procesas maždaug taip galėtų atrodyti: žakutis trumpam užkeliamas pas tave, nulipa atgal pas patikimą asmenį, patikimas asmuo duoda skanėstą. Jei tokia strategija pasiteisins - tada skanėstą reiktų duoti tik tuomet, kai žakutis sėdės ant tavo rankos. Tada galima ilginti žakučio sėdėjimo anta tavo rankos laiką. Na, ir matysi, ar kas pasikeitė į gerąją pusę, ir galiausiai reiks pačiam bandyti jį paimti ant rankos, t.y. ne kad kažkas užkeltų, o kad pats užliptų.
Laiko užtruks visa tai - bent jau aš galėjau pasidžiaugti tokiais mažais, mano nuomone, rezultatais tik po pusės metų. Ir kodėl sakau, kad mažais - todėl, kad man Kevinas leidžiasi daryti viską...