Vis dar negaliu pamiršti krameriuko... Labai džiaugiuosi, kad man teko su juo susipažinti - jaučiuosi kad šitas paukštelis per tokį trumpą laiką praplėtė mano širdį ir liko joje visam laikui.
Ir kilo mintis gal šios istorijos pagrindu reiktų sukurti "patarimus radus pabėgusį paukštį". Nes supratau, kad tokiu atveju reikia nieko nelaukiant pradėt "panikuot" dėl jo sveikatos būklės, įvertint tuštinimąsi, kreiptis į nusimanančius žmones...
O krameriukas teskraido geresniame pasaulyje
Ačiū visiems, kas pagelbėjote, sekėte šią istoriją, linkėjote pasveikti. Ačiū, kad esate susibūrę į tokią draugišką ir pasiruošusią padėti, dalintis bendriją.