Spalvingoji astrilda (Emblema pictum)
Parašytas: 2011.12.27 14:01Spalvingoji astrilda (Emblema pictum)
Nuotraukos iš interneto.
Spalvingosios astrildos - tai vieni iš šiaurės ir vakarų Australijoe gyvenančių astrildinių paukštelių. Šios astrildos gamtoje plačiai paplitusios, dažniausiai gyvena sausringose vietoviese netoli vandens telkinių.
Spalvingosios astrildos yra dimorfiniai paukšteliai, o tai reiškia, kad patiną ir patelę galima atskirti iš išorinių požymių. Patinėliams būdinga, kad jie turi daugiau raudonų plunksnų ant galvos ir krūtinės.
Porelė (patelė pirmame plane):
Būna ir geltonos mutacijos paukštelių, kur raudoną spalvą pakeičia geltona.
Kadangi paukšteliai yra sąlyginai nelepūs ir gana lengvai veisiasi nelaisvėje, dažnai aprašymuose jie priskiriami prie "pradedančiųjų" paukštelių.
Spalvingosios astrildos gali gyventi 7-8m, o suaugusiųjų spalvas įgauna būdamos maždaug 4mėn. amžiaus.
Jaunikliai:
Kadangi tai dykumų gyventojas, spalvingosios astrildos yra gana atsparios temperatūros svyravimams, tačiau jautrios drėgmei.
Nors turi ilgą aštrų snapą ir kai kuriems atrodo bauginančiai, emblemos yra taikūs paukštukai ,todėl tinka mišrioms kolekcijoms.
Maistui spalvingosios astrildos nėra išrankios. Kaip ir kitos amadinos, jos puikiai gyvuos lesinamos tinkamu sėklų mišiniu, gaudamos žalumynų, kiaušinmaisčio, daiginukų ir kartais gyvo maisto.
Gamtoje spalvingosios astrildos dauginasi sausio - rugpjūčio mėnesiais, tačiau nelaisvėje, jei tinkamos sąlygos, gali daugintis bet kuriuo metų laiku. Lizdui dažnai pasirenka neaukštai esančias lizdavietes, pusiau atvirus inkilėlius. Gamtoje jų lizdas paprastai būna maždaugh 1,5m aukštyje. Lizdą iš ilgų žolių susuka patinėlis. Daug kur rašoma, kad šie paukšteliai mėgsta lizdo pagrindui naudoti kietą medžiagą - pagaliukus ir akmenukus. Lizde patelė padeda 3-6 baltus kiaušinius, kuriuos pasikeisdami abu peri apie 14 dienų. Na, o jaunikliai, kaip ir visų astrildų išsirita bejėgiai ir panašūs į plikus drakoniukus. Paprastai emblemos yra atsakingi ir rūpestingi tėvai, tačiau ištikimybe viens kitam nepasižymi, tad poras galima sudaryti bet kokiame amžiuje. Jaunikliai palieka lizdą būdami 21 d amžiaus ir dažniausiai jau po savaitės tampa nepriklausomi nuo tėvų. Tiesa, palikę lizdą jaunikliai dažniausiai kelias artimiausias dienas praleidžia ne ant laktelių, o ant žemės ir nakčiai jį jau nebegrįžta. Todėl šiuo laikotarpiu jie yra jautresni šalčiui.
Kadangi spalvingosios astrildos lengvai veisiasi, kartais reiktų jas "pristabdyti" ir neleisti perėt daugiau nei 3 kartus per metus. Geriausi veisimo rezultatai pasiekiami pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį.
Pažymėtina, kad japoniški amadinai kaip "įtėviai" spalvingųjų astrildų jaunikliams auginti
nėra labai tinkami. Pirmiausia dėl to, kad emblemų mažyliai nėra mėgėjai triukšmauti ir neskatia japoniukų jų šerti. Be to jie anksti palieka lizdą ir į jį nebesugrįžta, o japonams labiau "prie širdies" maitinti jauniklius lizde.
Kiek radau interneto šaltiniuose, šie paukšteliai yra gana atsparūs, bet kadangi daug laiko praleidžia ant žemės, jie gali dažniau užsikrėsti kirmėlėmis ir pirmuonimis. Bet čia ko gero labiau aktualu šiltiems kraštams, kur paukšteliai laikomi lauko voljeruose.
Kol kas dar neilgai turiu porelę spalvingųjų astrildų, bet man jos paliko ramių, nelabai bailių paukštelių įspūdį. O jų balselis kažkas tarp zebrinių amadinų ir kuosų. Ne tai pypsėjimas, ne tai kranksėjimas.
Nuotraukos iš interneto.
Spalvingosios astrildos - tai vieni iš šiaurės ir vakarų Australijoe gyvenančių astrildinių paukštelių. Šios astrildos gamtoje plačiai paplitusios, dažniausiai gyvena sausringose vietoviese netoli vandens telkinių.
Spalvingosios astrildos yra dimorfiniai paukšteliai, o tai reiškia, kad patiną ir patelę galima atskirti iš išorinių požymių. Patinėliams būdinga, kad jie turi daugiau raudonų plunksnų ant galvos ir krūtinės.
Porelė (patelė pirmame plane):
Būna ir geltonos mutacijos paukštelių, kur raudoną spalvą pakeičia geltona.
Kadangi paukšteliai yra sąlyginai nelepūs ir gana lengvai veisiasi nelaisvėje, dažnai aprašymuose jie priskiriami prie "pradedančiųjų" paukštelių.
Spalvingosios astrildos gali gyventi 7-8m, o suaugusiųjų spalvas įgauna būdamos maždaug 4mėn. amžiaus.
Jaunikliai:
Kadangi tai dykumų gyventojas, spalvingosios astrildos yra gana atsparios temperatūros svyravimams, tačiau jautrios drėgmei.
Nors turi ilgą aštrų snapą ir kai kuriems atrodo bauginančiai, emblemos yra taikūs paukštukai ,todėl tinka mišrioms kolekcijoms.
Maistui spalvingosios astrildos nėra išrankios. Kaip ir kitos amadinos, jos puikiai gyvuos lesinamos tinkamu sėklų mišiniu, gaudamos žalumynų, kiaušinmaisčio, daiginukų ir kartais gyvo maisto.
Gamtoje spalvingosios astrildos dauginasi sausio - rugpjūčio mėnesiais, tačiau nelaisvėje, jei tinkamos sąlygos, gali daugintis bet kuriuo metų laiku. Lizdui dažnai pasirenka neaukštai esančias lizdavietes, pusiau atvirus inkilėlius. Gamtoje jų lizdas paprastai būna maždaugh 1,5m aukštyje. Lizdą iš ilgų žolių susuka patinėlis. Daug kur rašoma, kad šie paukšteliai mėgsta lizdo pagrindui naudoti kietą medžiagą - pagaliukus ir akmenukus. Lizde patelė padeda 3-6 baltus kiaušinius, kuriuos pasikeisdami abu peri apie 14 dienų. Na, o jaunikliai, kaip ir visų astrildų išsirita bejėgiai ir panašūs į plikus drakoniukus. Paprastai emblemos yra atsakingi ir rūpestingi tėvai, tačiau ištikimybe viens kitam nepasižymi, tad poras galima sudaryti bet kokiame amžiuje. Jaunikliai palieka lizdą būdami 21 d amžiaus ir dažniausiai jau po savaitės tampa nepriklausomi nuo tėvų. Tiesa, palikę lizdą jaunikliai dažniausiai kelias artimiausias dienas praleidžia ne ant laktelių, o ant žemės ir nakčiai jį jau nebegrįžta. Todėl šiuo laikotarpiu jie yra jautresni šalčiui.
Kadangi spalvingosios astrildos lengvai veisiasi, kartais reiktų jas "pristabdyti" ir neleisti perėt daugiau nei 3 kartus per metus. Geriausi veisimo rezultatai pasiekiami pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį.
Pažymėtina, kad japoniški amadinai kaip "įtėviai" spalvingųjų astrildų jaunikliams auginti
nėra labai tinkami. Pirmiausia dėl to, kad emblemų mažyliai nėra mėgėjai triukšmauti ir neskatia japoniukų jų šerti. Be to jie anksti palieka lizdą ir į jį nebesugrįžta, o japonams labiau "prie širdies" maitinti jauniklius lizde.
Kiek radau interneto šaltiniuose, šie paukšteliai yra gana atsparūs, bet kadangi daug laiko praleidžia ant žemės, jie gali dažniau užsikrėsti kirmėlėmis ir pirmuonimis. Bet čia ko gero labiau aktualu šiltiems kraštams, kur paukšteliai laikomi lauko voljeruose.
Kol kas dar neilgai turiu porelę spalvingųjų astrildų, bet man jos paliko ramių, nelabai bailių paukštelių įspūdį. O jų balselis kažkas tarp zebrinių amadinų ir kuosų. Ne tai pypsėjimas, ne tai kranksėjimas.
Sveikinimai Arven!!! 
Jei ne paslaptis kur isigyjai siu pauksteliu??? 