Paukstis.lt

Buvau ištraukus visus iš būdos. Palesė višta kiek, vištukai irgi, vandens negėrė, višta atgal į būdą nuėjo ir vištukus irgi. Nedaug jie palesiojo. O kokį maistą duoti? Nes vištukai nori lesti tai, ką lesa višta. Ar maišyti kartu, kad mažiukai smulkesnius išsirinktų?

Na va,kaip saunu kad prieme
Tam narve,netoli lizdo,patiesk koki storesnio kartono gabala ir ant jo papilk lesalo,salia padek zema induka su vandeniu,o i ji istatyk koki nedideli buteliuka,ar kaip buna indukai nuo majonezo pilna vandens ir uzdaryta.Cia tam,kad neapverstu zemojo induko,nes vista besisukiodama daznai isvercia vandeni.Tai kai netoli lizdo vista jame tupedama vistukus lesina pirmom dienom,tik veliau jau issiveda pasikapstyt.
O lesinti geriausia is pradziu kukuruzu kruopom,maziems visciukam skirtu kombikormu,nuo kokiu 3 dienu jau galima po truputi palepinti kietai virtu kiausiniu,namine varske,bet ne po daug.Mazdaug nuo menesio jau pradeti ipilt kvieciu grudu.Motina lesa ta pati,ka ir visciukai,galima dar jai grudu papilt,bet dazniau renkasi kas skaniau,jauciasi uzsitarnavusi per ilga perejima Siaip pereksles tik pora pirmu dienu po perejimo daugiau lesa,paskui nedaug,viska visciukam atiduoda.

Tai kad nedaug ji lesa, trumpai būna, tai ir viščiukai pire jos derinasi. Įrengiau tą triušio narvą lauke, dar vieną sienelę ir dalį viršaus stipriu polietilenu apdengiau, kad nuo vėjo ir lietaus apsaugotų, ir kad maistas nesušlaptų. Labai gera , saugi ir sausa ten būda. Kol kas višta pati nelenda, reikia ją iškelti iš būdos, tada ir ji palesioja, ir viščiukai, Sykį mačiau, kaip viščiukai patys išlindo palesti. Bėda su vandeniu buvo, negėrė nė vienas iš induko, višta taip pat, vakare atnešiau girdyklą, prie kurios jie pripratę buvo dėžėje, tai iš karto vis mažiai puolė gerti. Kol kas ta girdykla dėžėje pas kitus viščiukus, tai keliskart per dieną atnešiu į narvą, kad ir tie pagertų, o kai našlaitėliai iškeliaus, tai girdykla atliks, ir viskas bus gerai.

O dabar papasakosiu, kada višta pakištus po ja viščiukus pripažįsta. Aš gi naktinio matymo prietaisą atsinešiau, kai juo po ja kišau, ir stebėjau 40 minučių. Taigi, višta, aišku, pabunda, kai po ją ką kiši, ir pirmas porą minučių žiūri įtariai, Bet kai tik pajunta po ja judančius viščiukus ir supranta, kas čia juda, iškart juos pripažįsta. Nebemiega ji iki ryto, ir ne ryte radus džiaugiasi, o kaskart viščiukui sujudėjus, šiek tiek pasikelia, kad jis galėtų lengviau po ja judėti. Ir pasižiūri kartas nuo karto, švelniai snapu kepšteli, bet nekapoja, Jeigu išlenda koks, tai taip snapo kepštelėjimais priverčia juos vėl po ja palįsti. O kai viščiukai ramūs po ja, tai savo plunksnas kartais pasikutinėja, sau laiko skiria. Tai va, ramia širdimi nuėjau miegoti, žinojau, kad ryte viskas gerai bus, nors vis tiek anksti atsikėliau, norėjau pasižiūrėti, kaip juos išsives maitinti. Šiandien teko jai padėti su tuo maitinimu, toliau gal jau pati išlįs.

Va kokių gražių viščiukų šįkart išsirito

Sailor, ak kokie groziai..

Aha, taip gaila, kad negaliu laikyti . Na, jeigu tas žmogus kuris paims, pats visus laikys, tai gal pamatysiu, kas iš jų išaugs .

o as tavo vietoje pasilikciau ta pirma toki su juostelemis ir ta kur toks svelnus kakavinis..

Jei galėčiau, aš tuos visus keturis dryžuotus pasilikčiau, bet jau ir taip vištų užteks. O gal ten dar gaidžiukų dauguma bus nežiūrėjau dar. Be to, dabar pasilikus vargo bus juos auginti, šalta jau kai lyja, tai reikės šildyti, žiūrėti, kad neperšaltų, kol plunksnom neapaugę. Taip kad per daug rūpesčių būtų, o aš ir taip to laiko neturiu. Nebent kitąmet išsiperinsiu, jeigu reikės dar vištukių, tai jei bus tokių gražių, tai pasiliksiu.

Kaimynas, kurs mano rudą gaidį pernai paėmė, visų vištų neteko ir gaidžio galiausiai - lapės suėdė. Taip to gaidžio gailėjo, sakė, toks geras buvo, vištas išsivesdavo ir parsivesdavo, kur reikia, lapę puolė. Jam norėjau duoti, bet lapės pas jį dar neužaugusius išmedžios.

Iškeliavo mano viščiukai....

O pas mane nelaimė. Suopis per tinklą sumedžiojo Elvį . Kaip, ir kada tai įvyko, nemačiau. Radau jį įsikibusį į vištą per tinklą ir dalį galvos nuėdusį. Bėda ta, kad viščiukai dingo - kažkur nulėkė slėptis. Greičiausiai į šalia esantį brūzgyną, kuris žmogui nepraeinamas. Kiek ten bus, ar sugrįš, ar ras kelią namo, ar jų lapė nesumedžios, nežinau. Prisišaukti negaliu, nes aš jokių cyp cyp, put put, kis kis su savo gyvūnais nenaudoju. Jie paskui vištą mane visi pamatę atbėgdavo, tikėdamiesi maisto, bet tik tiek. Vištos, kuri juos pašaukdavo, nebėra, prie kitų vištų jie neidavo, Tai va, nežinau, net, kur ir kaip jų ieškoti . Kiek vaikščiojau, žiūrėjau - nieko . Ir gražiausios mano vištos gaila, ir mažiukų .