Paukstis.lt

Aš tai bijočiau, jau rašiau seniai kažkada, gal pasikartosiu, bet stebina tokia drąsa ir pasitikėjimas, nors praktika ir nemaža. Gali katė atsėlinti taip, kad nė patys nepastebėsite ar paukštvanagis koks praskrist, o be to būna juk, kad ima ir pakyla (juk paukštis) gal ir pats nustebs, kad gali. Nu, bet ką tada...
Na, bet kiekvienas sprendžiame patys, matyt, žinome ką darome

Ech Ieva, zinok kazkada maniau kaip ir tu Bet viena diena mano nuomone eme ir staigiai pasikeite, todel Emas i lauka be narvo nebeiseina...tiesiog viena ziema jam buvo labai atauge sparnai ir ishsiprofino gerai skraidyt, ir kai eiline vasara pakirpom sparnus ir paleidom ant medzio, viena is kartu jis ishsigandes paskrido taaaip toli, kad tik per stebukla atsitrenkes i 2a darzelio auksta nustojo skristi, pamaciau kad papuga pakirptais sparnais gali labai toli nuskristi, ypach jei vejo gusis padeda, ir maciau ne tik savo zako su pakirptais sparnais skridusius toli toli... todel dabar su nostalgija prisimenu ir Emas prisimena, kaip gerai jam budavo vasaromis ant medzio sedeti, taciau nenoriu jo prarasti, todel matomai be voljero ar narvo jis niekada nebebus paleistas laisvai ant medzio, be to dabar gaila man tuos sparnus taip trumpai kirpti, pakerpu tik ora plunksnu kai pradeda rimtai pult namiskius. Ir dar vienas dalykas kad sededamas ant medzio prisirenka kirmeliu, nes juos atnesa laukiniai paukstukai, butinai pasitikrinkit po vasaros. O kad nera kam isgasdinti tai niekad negali but garantuotas kad neskris virsh sklypo koks erelis ar sraigtasparnis ar oro balionas zemai praskris, cia jau toks dalykas, kol nepamatai savo paukscio skrendancio tolyn nuo taves iki tol atrodys kad viskas saugu Svajonese irengti voljera kuriame butu pasodintas vaismedis ir jis galetu ten jaustis gerai ir as jausciaus saugiai

Pritariu Vikutei

Būtent, išsigąsti tikrai gali paukštis, ir visai netikėtai, o išsigandęs skrenda nežiūrėdamas kur. Šitaip pasitikėti galima tik gerai treniruotu paukščiu, kuris pakvietus iškart pas šeimininką skrenda. Kitais atvejais rizika didelė.

Kas dėl išgasdinimo - nebūtinai tai turi būti koks gyvas plėšrūnas. Va, nusipirkau maikutę su erelio atvaizdu. Ir to užteko, kad papūginai išsigandę į mane žiūrėtų. Iš pradžių net nesupratau, ko tas Keksevičius mano visas komandas "užmiršo" ir tik bando nuo manęs kuo toliau bėgti. Apsižvalgiau aplink kambaryje ir "daėjo", kad čia aš pati jį gąsdinu su tokiu paveikslėliu ant priekio.

As irgi maciau kaip papugos skrido, todel dabar su tuo reikalu labai atsargiai. Ieva tavo reikalas, kaip ja jaukini ir prie ko pratini, bet linkiu niekada nepajausti to jausmo, kai paukstis skrenda nuo taves, tau reikia begti paskui, o is siaubo kojos iaugusios i zeme..
Mano Maja su pakirptais sparnais pagavusi oro banga skrido per viena is susitikimu, aisku skrido ne aukstai, bet labai toli ir i ezera, dar visa laime, kad isikabino i prie ezero augusius krumus, o tai, jei i vandeni, kas zino, ar spetume nuplaukti..
O tada, kai Oskaras, pro duris move.. Sekundziu reikalas.
Is galiausiai Ela, paukstis su nukramtytais sparnais, labai daug metu neskraides, kaip pradejo kilti i kalne augancias pusu virsunes, o as tokia drasi ir isitikinusi buvau, kad kur ji cia nuskris arba jei ir skris, tai kaip toli..
Dabar irgi tik su narveliai, arba su pavadeliai ir akylai stebiu..

Hmm.. Na nežinau net. Visada pas mane Bruknė tokia, galima sakyt, išimtis beveik visais atvejais buvo - gal bus ir šiuo. Na ji tikrai saugiai jaučias prie manęs - jei išsigąsta, tai ne kur tolyn bėga, bet ant manęs lipa ir slepiasi. O, kad dėl erelio, katės išsigąs, tai gyvenu miesto vidury, kur nelabai yra tų erelių/sakalų, o katės jau senai pamiršusios mano kiemą dėl medžioklinio šuns, kuris jas išvaiko. Aišku - išimčių pasitaiko gal, bet tikrai nebijau žinokit - pasitikiu aš ja, gal ir naivu tai.

Naivu . Mieste kaip tik daugiau visokių netikėtų garsų gali pasitaikyti. Bet tavo paukštis, tavo ir rizika.