Pakolkas viskas vyksta sklandžiai, mūsų senbuvė geranoriškai nusiteikus, nori bendrauti, dalinasi lauko žaislais (žaislai kurie yra už narvo ribų) vis eina artyn, maivosi, stengiasi neskristi arti jo, nes tai baido mažylį, o šis tik prisiartinus kiek arčiau skrenda tolyn nuo jos, jei Markūška iš lėto slenka link jo, o šis po truputi į šoną krypsta lyg koks nematomas megnetas butų tarp jų
nors iš pradžių jie taip gražiai snapukais susiliesdavo atsargiai, dabar neprisileidžia...
Markūška vis ilenda į narvą naujoko bet šis pabega..
Po kiek laiko, kai mažylis pavargsta nuo panos bandymų susipažinti tai atskiriam į skirtingus kambarius. Vienu iš tokių atveju mažylis įsitaisė senolės narve, tai porą valandų džiaugės vidaus žaislais, kol neatskrido į kambarį apartamentų šeimininkė, tai tada neatrodė draugiškai su snapu į grotas lakstydama daužė, teko traukti mažių iš pasilinksminimo aikštelės kad į kuprą negautų
nes ji savo narve viena šeimininkė, net maitintojams kerta į ranką jei ka nukabinti nori.
Tai taip pakolkas ir gyvenam, procesas tikriausiai užtruks, kol sukraustysim juos į vieną narvą... jei sukraustysim